Kava pati savaime nėra nei bloga, nei gera.
Kavos poveikis sveikatai priklauso nuo nervų sistemos būsenos, streso lygio, rūgštingumo ir kofeino tolerancijos.
Daugelis žmonių jaučia nerimą nuo kavos ne todėl, kad kava būtų kenksminga, o todėl, kad kūnas jau yra perstimuliuotas.
Būtent čia kava įgyja blogą reputaciją – ir dažnai nepelnytai.
Koks kavos poveikis sveikatai?
Kava yra vienas labiausiai vartojamų gėrimų pasaulyje. Vieniems tai rytinis gelbėjimosi ratas, kitiems – klastingas nerimo sukėlėjas.
Tiesa yra per vidurį.
Kava veikia vienu metu:
- nervų sistemą
- virškinimą
- hormonus (ypač streso hormoną kortizolį)
- širdies ritmą
Taigi klausimas nėra „ar kava bloga sveikatai?“, o:
kam, kada ir kokia forma.
Kaip kofeinas veikia nervų sistemą?
Kofeinas yra stimuliatorius.
Jis sako smegenims: „Nemiegok, dabar veiksmų metas.”
Tai gali:
- pagerinti budrumą
- duoti laikiną fokusą
- pakelti motyvaciją
Bet tuo pačiu metu kofeinas gali:
- padidinti kortizolį
- aktyvuoti „kovok arba bėk” reakciją
- pastatyti nervų sistemą į pavojaus būseną
Jei tavo gyvenimas jau greitas, stresinis ir su miego trūkumu, kofeinas neprideda energijos – jis pasuka garsumą iki galo.
Kodėl kava gali sukelti nerimą?
Jei po kavos jauti:
- nervingumą
- neramumą
- širdies plakimą
- chaotišką minčių skubėjimą
…tuomet nesi „per jautrus”.
Tavo kūnas tiesiog duoda grįžtamąjį ryšį.
Tai dažnai vadinama kofeino netoleravimu – ir jis gali atsirasti net žmogui, kuris metų metus gėrė kavą.
Stresas, prastas miegas ir hormoniniai pokyčiai čia vaidina didesnį vaidmenį nei amžius.
Kavos poveikis širdžiai – kodėl širdis kartais „įsiterpia”
Kofeinas gali laikinai:
- padidinti pulsą
- padaryti širdies plakimą jaučiamesnį
Jei širdis apie save primena, tai ne panika, o kūno būdas pasakyti: „ramiau.”
Tai nereiškia, kad kava pavojinga.
Tai reiškia, kad tempas ar tipas netinka dabartinei situacijai.
Kaip kava veikia skrandį ir virškinimą?
Kava iš prigimties rūgšti.
O skrandis – organas, kuris nemėgsta staigmenų.
Rezultatas gali būti:
- rėmuo
- diskomfortas
- situacija, kai „kava atpalaiduoja skrandį”
Jei virškinimas sudirgintas, tai veikia ir nuotaiką.
Kūnas ir protas nedirba atskirai – jie yra viena sistema.
Kada kava tampa našta kūnui?
Kava gali tapti apkraunančia, kai:
- streso lygis aukštas
- miegas prastas
- kofeino kiekis per didelis
- kava labai rūgšti
Tokiu atveju sprendimas nebūtinai yra kavos atsisakymas, o balansavimas.
Kaip gerti kavą sveikatai palaikyti?
Mažo rūgštingumo kava
Mažiau rūgšti kava reiškia:
- mažiau dirginimo skrandžiui
- mažiau kūno streso
- ramesnę bendrą savijautą
Nervų sistemą palaikantys adaptogenai
Čia įsijungia Reishi – adaptogeninis grybas, kuris neverčia kūno įsitempti, o padeda prisitaikyti prie streso.
Reishi nešaukia: „DARYK DAUGIAU!”
Jis sako: „Kvėpuok. Turi erdvės.”
Sąmoningas vartojimas
Kartais nereikia naujos kavos.
Kartais reikia naujo būdo gerti kavą.
Gyvenimas be nerimo nereiškia gyvenimo be kofeino
Tai vienas didžiausių mitų.
Daugelis žmonių nebeieško „daugiau energijos”, o:
energijos, kuri negriauna iš vidaus.
Sveikatą palaikanti kava nesukelia nerimo, nedirgina skrandžio ir neverčia širdies protestuoti.
Ji palaiko – ne verčia.
Rå Hygge požiūris į kavą
Rå Hygge požiūris į kavą remiasi ne stimuliacija, o pusiausvyra.
Kavą laikome kasdieniu ritualu, kuris turėtų palaikyti nervų sistemą ir gerovę – o ne kelti įtampą ar nerimą.
Taigi… kas toliau?
Jei skaitant atsirado jausmas:
„Gerai, tai esu tiksliai aš.”
tuomet nesi vienas.
Galbūt tau nereikia dar stipresnės kavos.
Galbūt tau nereikia atsisakyti kavos.
Galbūt tau tiesiog reikia kavos, kuri neeina tau ant nervų.
Jei nori pamatyti, kokia kava nesiginčija su tavimi, užsuk čia:
[Atrask ramesnės energijos kavas →]
(Pažadame, kad niekas nešauks „KELKIS IR DARYK DAUGIAU!”)